• Vaikams paaugus ligos, pasireiškimas šiek tiek pasikeičia. Atopinis dermatitas vaikui ir paaugliui paprastai pasireiškia raudonomis ar rusvai pilkomis pakiliomis dėmėmis su kerpiškomis apnašomis lenkiamuosiuose paviršiuose (alkūnės linkiuose, pakinkliuose), taip pat riešų, kulkšnių ir kaklo vingiuose. Veido odos pažeidimai vaikystėje ir paauglystėje yra reti ir ne tokie ryškūs, paprastai pastebimi pažeidimai aplink lūpas ir akis, o ne skruostų, smakro ir kaktos srityse, kaip kūdikių atopinio dermatito metu. Miego metu vargina niežulys, kasymasis, dėl kurių pablogėja vaikų miegas ir atsiranda lėtinis nuovargis. Yra žinomas ryšys tarp vaikų sergančių atopiniu dermatitu ir padidėjusios dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo (angl. attention deficit/ hyperactivity disorder, ADHD) rizikos.

• Atopinis dermatitas suaugusiesiems dažniausiai yra labiau lokalizuotas, pažeidžiama rankų ir veido oda, vyrauja sustorėjusi oda, jos paviršiuje ryškios odos raukšlės. Nors suaugusiesiems būdinga „sausoji“ atopinio dermatito forma, tačiau pasitaiko formų, kuomet pažeista oda šlapiuoja. Lėtinė (nuolatinė) rankų egzema, veido dermatitas ir akių vokų egzema taip pat dažnai pastebimi suaugusiesiems sergantiems atopiniu dermatitu.

Atopinis dermatitas glaudžiai susijęs su alerginėm ligomis

Kaip ir kalbėjome, nuomonės apie tai ar atopinis dermatitas yra tiesioginė alergijos pasekmė yra kontraversiškos. Tačiau glaudus atopinio dermatito ir alergijos ryšys yra patvirtintas moksliniais tyrimais ir neginčytinas:

• Pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, dažniau serga alerginėmis ligomis nei kiti. Net iki 80% atopiniu dermatitu sergančių vaikų, vėliau vaikystėje išsivysto astma ir (arba) alerginis rinitas. Šis progresavimas nuo atopinio dermatito kūdikystėje iki alerginio rinito ir astmos vaikystėje ir jauname amžiuje vadinamas „alerginiu maršu“ arba „atopiniu maršu“.
• Atopinis dermatitas dažniau pasireiškia alergine astma sergantiems paaugliams nei tiems, kurie astma neserga.
• Atopinis dermatitas yra laikomas pagrindiniu veiksniu maisto alergijai vystytis. Teigiama, kad dėl atopinio dermatito pažeisto odos barjero, organizmas per odą gali būti įjautrinamas maistui ir sudaro prielaidas išsivystyti maisto alergijai.
• Be to, odos barjero pažeidimai gimimo metu prognozuoja alergiją maistui, sulaukus dvejų metų.
• Kai kurio maisto suvartojimas gali atopinio dermatito paūmėjimą (paūmėja bėrimai, paraudimas ir niežulys). Jei tai yra susiję su „greitąja“ alergine reakcija, kuri yra nustatoma kraujo arba odos dūrio tyrimais, paūmėjimas įvyksta nuo kelių minučių iki kelių valandų, po suvalgyto maisto.

Tokiu atveju, patvirtintų maisto alergenų pašalinimas iš raciono gali sukelti reikšmingą klinikinį pagerėjimą.

Nealerginės atopinio dermatito priežastys

Atopinio dermatito priežastimi gali būti tiek genetiniai veiksniai,tiek aplinkos poveikis. Nealerginės atopinio dermatito pasireiškimo/paūmėjimo priežastys gali būti šios:

• Genetinės. Šiuo metu manoma, jog atopinis dermatitas dažniausiai išsivysto dėl genetinio polinkio. Stipriausias ir dažniausias atopinio dermatito rizikos veiksnys yra atopinės ligos šeimos ligos anamnezėje. Atopinis dermatitas daug dažniau išsivysto pacientams, kurių šeimos nariams yra nustatyta bronchinė astma, atopinis dermatitas ar alerginis rinitas (dar kitaip vadinamas šienlige, alergine sloga).
• Odos barjero disfunkcija. Filagrino (FLG) geno, dalyvaujančio odos barjerinėje funkcijoje, mutacijos ir geno funkcijos praradimas, nulemia ligos pasireiškimą. Filagrinas yra atsakingas už vandens surišimą raginiame odos sluoksnyje. Filagrino trūkumas nulemia odos barjerinės funkcijos sutrikimus, odos sausėjimą.
• Aplinkos veiksniai: klimatas – karštas oras ir prakaitavimas, miesto ir kaimo aplinka, oro tarša, vandens kietumas, netinkamų kūno priežiūros priemonių naudojimas, hormoniniai pokyčiai. Visi šie veiksniai gali paūminti atopinio dermatito pasireiškimą.
• Neurogeninės. Emociniai veiksniai, stresas dažnai paūmina atopinio dermatito pasireiškimą.